- sprangčioti
- 1 sprángčioti, -ioja, -iojo intr. 1. NdŽ, Tr žr. sprengsėti 1: I tu kaip karšinčius pradėjai sprángčioti, a bijai negauti valgyti? Vkš. Užspringęs gyvulys sprángčioja DŽ. Ko čia sprángčioji kai ažsirijęs? Lel. 2. neaiškiai kalbėti: Ko čia sprángčioji, sakyk aiškiai! Ds. 3. sprūsčioti su garsu: Sprángčioja narys ne vieto[je], eisu pri narininko Šts. Nu akmenių tekinis sprángčio[ja] Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.